- išlaužti
- išláužti vksm. Trãktorius išláužė vartùs.
.
.
išlaužti — tr. 1. R, K daryti, kad išlūžtų: Jei neištrauksi, išlaužk mietą iš žemės J. Vėtra beržą išlaužė (iš šaknų nulaužė) Ėr. Laumė papykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę BsPII174. [Samsonas] atrado išdžiūvusiūse nasrūse įsimetusias bites, išlaužė korį… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlaužti — 1. tr. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atlaužęs duonos, duok jamui J. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atlaužta Šr. Ėmiau pentį [dalgio] ir atlaužiau, kap daviau kupstan Ktv. | prk.: Žodį nebatlauši… … Dictionary of the Lithuanian Language
išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… … Dictionary of the Lithuanian Language
pralaužti — tr. 1. R19 pradėti laužti, pirmą sykį atlaužti: Pralaužk kitą miežienio raguolėlį, kur šiltesnis Jnšk. Pirmą kėpį tura pralaužti J. Senis paėmė pagrandį, pralaužė ir norėjo valgyt BsPII79. 2. K padaryti tarpą, skylę, išlaužti, išgriauti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
antlaužti — (ž.) tr. užlaužti. | refl.: Negaliu antsilaužti (prisiversti) šnapšės negerti Šts. ◊ antakius antlaužti būti piktam, susiraukti: Antakius antlaužęs paveizėjo skersoms Šts. Ko niūksai kaip miškas, antakius antlaužęs? Plt. šìrdį antlaužti… … Dictionary of the Lithuanian Language
aplaužti — tr. 1. Š šiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės aplaužtos, viršūnėlė nulaužta? (d.) Nč. 2. K, NdŽ aplink nulaužti. 3. atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: Jūs geriau aplaužkit, kad mažiau… … Dictionary of the Lithuanian Language
dalaužti — ×dalaužti (hibr.) tr.; Sut baigti nulaužti: Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys BtMt12,20. laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išbraukti — išbraũkti, ia, ìšbraukė 1. tr. braukiant pašalinti: Išbraũk tas išėdas iš geldos Grg. Kieti trupiniai reikia išbraukti [iš akies] suvilgyta vata P.Aviž. | refl. tr.: Išsibraukiu miegą iš akių (prasitrinu akis) ST619. ║ iššluoti: Net gražu… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdžiauti — tr. 1. iškabinti džiaunant. | refl. Š. ║ iškarti: Kad juos visus, itokius žmones, išdžiaut[ų]! Arm. 2. išmušti, išlaužti: Ožys įsibėgėjęs vožė į tvorą raguota kakta, išdžiovė tris kartis rš. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išgalvoti — 1. intr. kurį laiką galvoti: Visą naktį nemigau, išgalvojau Gs. 2. tr. baigti galvoti: Advė nesuspėjo tos minties iki galo išgalvoti I.Simon. 3. tr. išmanyti; nuspręsti: Galvote išgalvojau, kad nė šeip, nė teip išein J. Tie pasisakę… … Dictionary of the Lithuanian Language